- išvystytumas
- išvystytùmas sm. (2) kng. → išvystytas (išvystyti 2): Dialektinėje logikoje abtrakcijos sąvoka vartojama taip pat vienpusiškumo, neišvystytumo prasme, skirtingai nuo konkretybės rš. \ vystytumas; išvystytumas
Dictionary of the Lithuanian Language.
